SANTUOKA NE TAU!

Adomas ir jo žmona Kim. Jie susituokę jau pusantrų metų. Ir Adomas ką tik suprato – santuoka ne jam. Štai ką jis aprašė savo internetiniame dienoraštyje.

SANTUOKA NE TAU!

Aš susituokę jau pusantrų metų, neseniai supratau ir priėjau prie išvados jog santuoka ne man.

Prieš darant bet kokias prielaidas – skaitykite toliau.

Savo žmoną sutikau vidurinėje kai buvau 15 metų. Mes buvome draugai 10 metų iki kol… nusprendėme, kad būti tik draugais mums negana. Aš labai rekomenduoju geriausiems draugams įsimylėti. Nuostabūs atsiminimai ir patyrimai garantuoti.

Tačiau, savo geriausios draugės įsimylėjimas neužgožė nerimo ir baimių dėl vestuvių. Kuo labiau artėjo sprendimas tuoktis, tuo labiau mane kaustė baimė. Ar aš pasiruošęs? Ar aš elgiuosi teisingai? Ar Kim yra tas žmogus, kurį turėčiau vesti? Ar ji padarys mane laimingu?

Tada, vieną lemtingą naktį savo mintimis pasidalinau su tėčiu.

Turbūt kiekvienas iš mūsų susiduria su akimirkomis kada atrodo jog laikas sustojo ir viskas aplink pradeda griūti. Tokios akimirkos įstringa visam gyvenimui.

Tėčio atsakymas į mano susirūpinimą buvo būtent tokia akimirka. Su paslėpta šypsena jis man atsakė:
- Adomai, tu esi visiškas savanaudis. Todėl viską tau palengvinsiu – santuoka ne tau. Tu nevedi tam, kad būtum laimingas. Tu vedi tam, kad padarytum kažką kitą laimingu. Tavo santuoka nėra tau, ji yra šeimai. Ne tik giminaičiams ir visiems kitiems, bet savo ateities vaikams. Kas norėtum, kad padėtų tau juos užauginti? Kas nori, kad jiem darytų įtaką? Santuoka ne tau. Ji ne apie tave. Santuoka yra apie žmogų, kurį ruošiesi vesti.

Tai buvo momentas kai supratau jog Kim yra būtent tas žmogus. Žmogus, kurį noriu ir turiu vesti. Aš supratau jog noriu daryti laimingą, matyti jos šypseną kiekvieną dieną, prajuokinti ją kiekvieną rytą. Aš noriu būti dalis jos šeimos ir noriu, kad mano šeima būtų dalis mūsų. Ir kai prisimenant praeitį matau ją žaidžiant su dukterėčia, suprantu, kad ji yra būtent ta moteris su kuria noriu kurti šeimą.

Mano tėvo patarimas buvo ir šokiruojantis, ir raminantis. Tai prieštaravo šiuolaikiniams nusistatymams, atsiradusiems iš rinkos – “Kas tavęs nedžiugina, galite gražinti atgal ir pakeisime tai nauju”.

Ne, tikroji santuoka ( ir tikroji meilė) niekada nėra tik apie mus. Tai apie žmogų, kurį mylime – jo norus, troškimus, viltis ir svajones. Savanaudiškumas klausia – “Kas man iš to?”, kol meilė klausia – “Ką aš galiu duoti?”.

Kim man parodė ką reiškia mylėti ne savanaudiškai. Daug mėnesių mano širdis ir jausmai maišėsi su baimėmis. Nei vienas negalėjo to pakelti. Aš buvau beširdis, aš buvau savanaudis. Bet Kim buvo šalia, išlaukė visą šį laiką, visą skausmą, kurį suteikiau jai, ir mylinčiomis rankomis apkabino mane ir mano sielą.

Aš supratau jog pamiršau savo tėvo patarimą. Kol Kim mūsų santuokoje kurstė meilę, aš buvau tik savanaudis. Šis baisus suvokimas mane privedė prie ašarų ir savo žmonai pažadėjau būti geresniu.

Visiems, kurie skaito tai – vedusiems ar ne, vienišiems ar ne, noriu pasakyti – SANTUOKA NE JUMS. Meilė yra žmogus, kuri mylime.

Ir paradoksalu, tačiau kuo tikriau myli, tuo daugiau meilės sulauki. Ir ne tik iš savo antrosios pusės, bet ir iš draugų, ir šeimos , ir tūkstančio kitų.

Iš tiesų, meilė ir santuoka ne tau. Ji kietiems.